Vytautui Šapranauskui - 50

Yra aktoriai, su kuriais susitinki tik spektakliuose ar lietuviškuose filmuose, yra aktoriai, kuriuos pamiršti vos juos pamatęs. Tačiau yra aktoriai, kurių nuolat pasiilgsti, kurie „yra“, net jeigu jų nėra, jeigu jie ir nešmėžuoja tavo pasaulyje. Toks yra Vytautas Šapranauskas.

Nesu TV (jokių) gerbėja, todėl su šiuo aktoriumi šiandien tenka susitikti itin retai. Jo aktorinis „šmėžavimas“ daugiau vyksta galvoje – praeityje, nei realybėj. Šiandien Vytautą Šapranauską įmanoma susitikti Valstybinio Vilniaus mažojo teatro spektaklyje – Antono Čechovo „Trys seserys“, kurį 2005 metais pastatė Rimas Tuminas. Pakaitomis su Arūnu Sakalausku Šapranauskas atlieka Veršinino vaidmenį.

V. Šapranauskas visuose vaidintuose ir tebevaidinamuose spektakliuose nuo pat pirmų minučių sunaikina bet kokius šapranauskiškus stereotipus. Kartkartėmis atsirandantys pašmaikštavimai – bendros koncepcijos reikalas. Plačiai naudodamas gestikuliaciją, mimiką, tik jam vienam būdingą akyčių vartymą, jis, žinoma, nepakartojamas. Visas partijas jis atlieka taip subtiliai, kad visiškai neiškrinta iš kuriamų spektaklių partitūros.

V. Šapranausko vaidmenys visada paryškina ir partnerių vaidybą, šalia jo kolegos tarsi įgyja daugiau gyvybės – retsykiais žiūrovams leidę ir prisnūsti, jie taip įsibėgėja, kad įgauna sunkiai įvardijamos partnerystės virtuoziškumo.

Neužmirštamas milijonieriaus receptas, pasakytas viename Šapro šou: „Reikia keturis tūkstančius metų dirbti Mažojo teatro budinčiu ir nieko nevalgyti“. Juo nepatikėti negali.

Ilgiausių metų, Vytautai!

Daiva Šabasevičienė

Mus remia:

Balto print Libravitalis Kultūros taryba Lietuvos respublikos kultūros ministerija