Talentas – tai drąsa

„Mūsų visuomenei jau įgriso būti nuolatos linksminamai ir mulkinamai, kad gyvenimas yra nerūpestingas. Jei taip būtų, kažin ar pirmautume pagal savižudybių skaičių”, – sakė aktorė Eglė Gabrėnaitė.

61 metų Eglė Gabrėnaitė jau šią savaitę pasirodys Vilniaus mažajame teatre 26 metų režisieriaus Kirilo Glušajevo pastatytame spektaklyje „Motina (Vasa Železnova)” pagal Maksimo Gorkio pjesę.

– Ką jums reiškia M.Gorkio dramaturgija? – „Lietuvos rytas” paklausė E.Gabrėnaitės.

– M.Gorkio dramaturgija man visada labai patiko.

Ji neįtikėtinai aktuali, pastaruoju metu vis dažniau statoma ir Lietuvoje, ir, kiek girdėjau, užsienio teatruose.

Bet aš niekada nemaniau, kad Vasa Železnova – mano gyvenimo vaidmuo. Todėl jį vis dar mėginu prisijaukinti lyg kokį laukinį žvėriuką, o jis vis dar nepasiduoda. Arba aš prie šio vaidmens niekaip neprisiderinu.

Šis vaidmuo – lyg iš kokios senovės graikų tragedijos. Pasakysiu baisų dalyką: niekada nebuvau antikinės tragedijos, Sofoklio ir netgi Williamo Shakespeare’o tekstų gerbėja. Spektaklis „Motina (Vasa Železnova)” – galinga antikinė tragedija.

Sukurti tokios intelektualinės ir emocinės apimties kūrinį – be galo sunkus darbas.

– Kaip atradote M.Gorkį? Kokie spektakliai pagal jo pjeses įsiminė?

– Kai po studijų atėjau dirbti į anuometinį Akademinį teatrą, buvo rodomas režisieriaus Juozo Rudzinsko spektaklis pagal M.Gorkio pjesę „Dugne”.

Aš labai norėjau suvaidinti Vasilisą Karpovną, bet šį vaidmenį jau vaidino viena garsi liaudies artistė. Man įdomus pasirodė ir M.Gorkio tekstas, ir pats pastatymas, kuriame vaidino visas teatro žvaigždynas su aktoriumi Stepu Jukna priešakyje.

Dar studijų metais važiavome į Maskvą, kur žiūrėjome Georgijaus Tovstonogovo režisuotus M.Gorkio „Miesčionis”. Spektaklyje vaidino rusų teatro žvaigždynas, kurio kitaip nei genijais nepavadinsi.

Spektaklis paliko be galo stiprų įspūdį – pirmiausia savo nepaprastu paprastumu.

– Spektaklį „Motina (Vasa Železnova)” stato K.Glušajevas. Kuo išskirtinis darbas su šiuo jaunu režisieriumi?

– K.Glušajevas turi labai didelį privalumą. Aš labai myliu jaunus žmones, kurie daug žino, godžiai skaito – jo literatūros, teatro išmanymas pavydėtinas. Kirilas, kaip ir visi jauni žmonės, turi ir didelį minusą – jaunystę. Bet šis minusas greitai virs pliusu.

Aišku, jauniems žmonėms visada stinga patirties. Bet aš esu įsitikinusi, kad geriau iškart imtis geros ir sudėtingos medžiagos.

K.Glušajevas – šaunuolis. Gerai, kad ėmėsi tokios sunkios medžiagos.

Gal kol kas ir jam, ir mums, aktoriams, ne viskas sekasi, bet vyksta įdomus ieškojimo ir atradimo procesas.

Šiaip aš esu siaubinga bailė – ne tik gyvenime, bet ir scenoje. Prieš kiekvieną premjerą patenku į savotišką komos būseną.

Esu įsitikinusi, kad talentas – tai drąsa. Ne koks aklas, valiūkiškas pasitikėjimas savimi, o drąsa. Ji lyg raketa neša kūrėją į priekį. K.Glušajevas tos drąsos turi į valias.

– Spektaklyje vaidina įvairių kartų ir mokyklų aktoriai, kurie pasižymi skirtinga patirtimi ir požiūriu į teatrą.

– Turime labai šaunią ir talentingą aktorių kompaniją. Labai įdomius vaidmenis kuria Mantas Vaitiekūnas, Leonardas Pobedonoscevas, Gabrielė Tuminaitė, Agnė Šataitė, Gintarė Latvėnaitė. Pirmąkart tenka dirbti su Dariumi Gumausku, kuris man tapo neįtikėtinai maloniu atradimu.

K.Glušajevas subūrė tikrą aktorių ansamblį. Čia nėra nė kruopelytės šiandienos teatre klestinčio abejingumo. Aišku, be konfliktų dar nėra sukurtas nė vienas talentingas vaidinimas.

– Kur, jūsų manymu, slypi neblėstantis M.Gorkio kūrybos aktualumas?

– To, ką rašė M.Gorkis, labai reikia šiandienai. Skaitai jį ir supranti, kad lyg ir kalbama apie tai, ką mes visi lyg ir turime. Tačiau šiandien viskas išsibarstę, išplautos elementarios ribos.

Mes nebeskiriame, kas yra meilė, o kas – pyktis, kas yra pagarba, o kas – nedėkingumas.

Mes privalome kalbėti, spręsti mus slegiančias problemas, o ne nuo jų bėgti. Nuo problemų nepabėgsi – jos grįžta su kaupu.

Mano vaidinama Vasa sako: „Dievo Motinai viską išpažinsiu, o prieš žmones nekeliaklupsčiausiu.” Dievo gimdytojos paveikslas, ypač artėjant Kalėdoms, įpareigoja kalbėti nemeluojant.

 

Mus remia:

TEO Staipa libravitalis Sfeca Baltoprint