Rimas Tuminas – Shakespeare‘o žodžiais apie Trojos karą

Šių metų lapkričio 6 d. Maskvos E. Vachtangovo dramos teatre, kuriam vadovauja Vilniaus mažojo teatro lyderis Rimas Tuminas, įvyko retai statomos Williamo Shakespeare‘o „niūriosios komedijos“ „Troilas ir Kresida“ premjera. Spektaklio scenografiją sukūrė Julianas Tabakovas – dailininkas, Lietuvos žiūrovams pažįstamas iš Vilniaus mažojo teatro spektaklio „Audra“.

Istorija apie Troilą ir Kresidą priklauso tiems siužetams, kurie nuolat perpasakojami, papildomi, įgauna vis naujų siužetinių vingių ir virsta mitais. Ši drama Williamo Shakespeare‘o kūryboje užima ypatingą vietą, nors didžiojo dramaturgo amžininkai šio jo veikalo tarytum ir nepastebėjo. Jis dienos šviesą išvydo tada, kai jau buvo parašytos geriausios Shakespare‘o komedijos, nors apie „Karalių Lyrą“, „Otelą“, „Makbetą“ nei skaitytojai, nei žiūrovai dar nežinojo.

„Troilas ir Kresida“ – naujos dramaturginės formos paieška, mėginimas pažvelgti už laiko horizonto. Režisierius Rimas Tuminas šioje XVI a. dramoje įžvelgė XXI a. problemas, kurios niekada nesiliovė kamavusios žmonijos. Neįprasta veikalo dramaturginė kompozicija pasirodė gana artima šiuolaikinei dramai.

Septynerius metu trunkanti Trojos apgultis spektaklyje – lyg sąvartynas, beprasmio mūšio suniokotas peizažas, liudijantis katastrofiškas valstybės veikėjų ambicijų, aklos aistringos meilės ar atsitiktinumo pasekmes. Šis karas harmoniją paverčia chaosu, grožį – bjaurumu, savigarbą – vergove. Spektaklyje karaliauja groteskiškas absurdo pasaulis, kurio svarbiausi veikėjai ir aukos – Troilas ir Kresida, pajuntantys svarbiausią karo negandą: dvasinę deformaciją, savigarbos, sąžinės, gailestingumo praradimą. Pasirinkęs farso formą, dramaturgas savęs neapribojo jokiais tabu, todėl šio spektaklio žiūrovams žinios apie graikų ir trojėnų karą nereikalingos – čia pageidautina pasiduoti režisieriaus fantazijai, ypatingam teatro, nenuspėjamo žaidimo раsauliui, kurio metaforas ir įvaizdžius sunku perskaityti iš pirmo karto.

„Neskaitęs pjesės žmogus gali supykti ant režisieriaus dėl pasity¬čiojimo iš mitinių herojų. Deja, iš jų tyčiojosi pats Shakespeare’as. O Tuminas sugeba meistriškai išversti literatūros kalbą į teatro kal¬bą. Tuminas skaitė Shakespeare’o pjesę labai įdėmiai ir rado būdą kiekvienoje scenoje, kiekviename vaidmenyje sulydyti juoką su pasi¬baisėjimu, groteską su poezija, ly¬riką su nuodingiausia satyra. Po „Troilo ir Kresidos“ premjeros ta¬po aišku, kad Tuminas išvedė Vachtangovo teatrą į sezono lyderius. Įsivaizduoti, kad per tokį trumpą laiką iš tokių skirtingų aktorių pa¬vyks sukurti galingą ansamblį, bu¬vo neįmanoma“, – teigia žinoma teatro kritikė Marija Timaševa.

„Grandioziniame visuotinio suirimo paveiksle jo spektaklyje aiškiai matyti šiuolaikinio pasaulio bruožai. Shakespeare'o herojai kovoja patys su savimi – graikus ir trojėnus sieja giminystės ryšiai. Karo priežastis – Trojoje besislepianti gražioji Elena.
Ir čia R.Tuminas pakišo žiūrovams bloga lemiančią staigmeną: per septynerius karo metus gražuolė tapo išplerusia griuvena drebančiu balsu ir sustingusiu nuodėmingu veidu. Košmaro kulminacija – scena, kai sunkiai kvėpuojanti Elena sveikina karius: praskleidžia apsiaustą, apnuogindama ryškiai rožinio net ne kūno, o nuodėmės altoriaus muliažą. Dievai seniai apleido šį pasaulį, o žmonės patys save pavertė groteskiškomis pabaisomis. Režisierius lyg ir nieko nepridėjo prie pjesės, tačiau tekstas virto farsu.

Padedamas artistų, pirmą kartą po daugelio metų prisiminusių ryškios, sultingos, beveik cirkinės vaidybos skonį, jis sukuria panoptikumą, kurio galėtų pavydėti pats Francisco Goya“, – rašo laikraščio „Komersant“ apžvalgininkė Ala Šenderova.

Teatro kritikės Alionos Karas nuomone, Rimas Tuminas yra vienas iš nedaugelio išrinktųjų, kurių gyslomis teka tikras, o ne praskiestas režisieriaus kraujas. Jis „suteikia gyvybę erdvei, įkrauna ją valia ir menine prasme, spektaklį paversdamas atskira planeta.

Tulžinga, į parodiją linkusi režisieriaus energija padauginta iš paties W.Shakespeare'o teksto parodijiškumo, užliejo pilką, dulkėtą mūšio lauką. Ir niekas – net pati meilė, net patys įsimylėjėliai – negali išvengti tų irimą skatinančių dulkių, atimančių prasmę iš visko“.

Spektaklis „Troilas ir Kresida“ šiais metais dar bus vaidinamas gruodžio 14 ir 28 dienomis, o kitais metais – sausio 8 ir 31 bei vasario 8 ir 20 dienomis.

Parengė Daiva Šabasevičienė

Mus remia:

Balto print Libravitalis Kultūros taryba Lietuvos respublikos kultūros ministerija