Režisūrinai debiutai: antrosios premjeros ir atsisveikinimas
Lapkričio 3-5 dienomis Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre – paskutinė proga pamatyti tris Rimo Tumino mokinių režisūrinius debiutus: Gabrielės Tuminaitės „Atsitiktinumą“ pagal XIX amžiaus dramaturgo Prospero Mérimée komediją, Kirilo Glušajevo „Batraištį“ pagal populiaraus šiuolaikinio rusų dramaturgo Aleksejaus Slapovskio pjesę ir Viliaus Malinausko „Viskas gerai“ pagal čekų autoriaus Martino Čičvako šiuolaikinio gyvenimo būdo parabolę.
Spalio pradžioje šie spektakliai, baigiamieji režisūros absolventų darbai, dalyvavo Sankt Peterburgo tarptautiniame teatro festivalyje „Baltijskij dom“, kur įvyko tarsi antrosios jų premjeros. Po intensyvių repeticijų, kurioms vadovavo Rimas Tuminas, spektakliai tapo gerokai brandesni ir įgavo daugiau sceninės laisvės. Tačiau kartu tapo aišku, kad tai – tam tikro etapo pabaiga, todėl ir nuspręsta su debiutiniais darbais atsisveikinti bei imtis naujų.
Aistra, ironija ir teatras
Prospero Mérimée „Atsitiktinumas“ bravūriškai pasakoja apie dviejų merginų tragiškai pasibaigusią aistrą savo nuodėmklausiui. Romantizmo epochoje parašytoje komedijoje susipina pavydo, meilės, keršto temos, o kartu keliami filosofiniai bei religiniai klausimai. Intelektuali, bet lakoniška ir žaisminga pjesė šiandien skamba itin aktualiai, peržengia vodevilio ribas ir veržte veržiasi į šiuolaikinę sceną. Prospero Mérimée tobulame pasaulėlyje, rojaus sodelyje, apgyvendintos mergaitės – pasmerktos. Jos visos myli, tiki, žaidžia su likimo ženklais, lyg tai būtų tik atsitiktinumas. Atsitiktinumas, kuris mus guodžia, suteikia savarankiškumo iliuziją. Taip tik atrodo, kad mes, pradėję žaisti, galėsime nutraukti žaidimą kada panorėję, o ne kada mums lieps, taip tik atrodo, kad mes patys galime išeiti ir užsigeidę vėl sugrįžti į prarastąjį rojaus sodą.
Po tarptautinės „Atsitiktinumo“ premjeros Maskvos valstybinio teatro instituto profesorius, teatro kritikas Aleksejus Bartoševičius sakė: „Pirmiausia tai labai tiksliai pasirinkta pjesė. Dėl to, kad Prosperas Mérimée ir aistringas, ir ironiškas, ir jausmai tikri. Tai nuostabus teatro pajautimas. Svarbiausia šiame spektaklyje – matyti laimingus aktorius. Jie jauni, juose kunkuliuoja energija! Kiek juose jėgų, kiek džiaugsmo, kiek malonumo jiems suteikia pati vaidyba, pats buvimas scenoje!“. Gabrielės Tuminaitės spektaklyje vaidina aktoriai Irina Lavrinovič, Indrė Patkauskaitė, Miglė Polikevičiūtė, Agnė Šataitė, Mantas Vaitiekūnas ir Toma Vaškevičiūtė.
Pirmosios meilės prisiminimas
„Batraištis, arba Mylėjau, myliu, mylėsiu…“ – tai žinomo viduriniosios kartus rusų rašytojo, dramaturgo ir scenaristo Aleksejaus Slapovskio, neblogai žinomo lietuvių publikai, pjesė. Pats dramaturgas apie ją yra sakęs: „Savo prisiminimų teatre kiekvienas esame ir autorius, ir režisierius, ir aktorius. Dažniausiai šio teatro scenoje vaidinamas amžinas pirmosios meilės siužetas. Keista: siužetas, atrodytų, seniai išsemtas, o pjesė vis nesibaigia, virsdama tai drama, tai komedija, tai farsu. Turbūt, kol mes gyvi, ji taip ir neturės finalo; tame ir laimė, ir neviltis...“ Režisieriui Kirilui Glušajevui labiausiai rūpėjo žmonių tarpusavio santykiai, psichologinė personažų raida. Pasak režisieriaus, „labiausiai imponuoja tai, kad daugumoje Slapovskio pjesių veiksmas vyksta arba pagrindinio veikėjo vaizduotėje, arba atmintyje. Tame yra labai daug intymumo ir akistatos su savimi, veiksmas nėra realistinis, nuolat jaučiame žmogaus vidinius išgyvenimus. „Batraištyje…“ ta akistata su savimi iš pradžių atrodo labai linksma ir žaisminga, bet galų gale prisikapstome prie to, kodėl personažas šiandien jaučiasi blogai, kodėl jis yra nelaimingas. Šis autorius kuria kamerines ir intymias erdves, atkreipia dėmesį į tuos dalykus, kuriuos kartais apeiname, vadindami juos smulkmeniškais, gėdingais, nereikšmingais, nors jie slypi mumyse“. Spektaklyje vaidina Daumantas Ciunis, Neli Ivančik, Tomas Kliukas, Martynas Nedzinskas, Miglė Polikevičiūtė, Tomas Rinkūnas ir Tomas Stirna.
Stilius, vizualumas, muzikalumas
Viliaus Malinausko spektaklis „Viskas gerai“ sukurtas pagal ironišką žinomo ir šiuo metu aktyviai kuriančio čekų režisieriaus ir dramaturgo pjesę „Frankie Is Ok, Peggy Is Fine And The House Is Cool“. Po žaisminga ir absurdiška teatrine forma slypi sudėtingos problemos: autorius kritiškai žvelgia į vartotojišką amerikietišką kultūrą, analizuoja individo ir minios santykių problemą, atskleidžia intelekto krizę, moralinių vertybių nuosmukį, įtaigiai pasitelkdamas mūsų sąmonėje įsišaknijusius populiariosios kultūros stabus ir simbolius. Tai spektaklio kūrėjus įkvėpė sukurti rafinuotą stilingą reginį, retsykiais sužibantį socialinės satyros kibirkštimis. „Ausį pamalonina spektaklio muzikalumas, (ar nežavus Eimanto Bareikio Lulu balsas?), o akį traukia teatrališka vaidyba (ar neintriguoja Ilona Kvietkutė tragikomišku Pegės paveikslu?). Taip pat vizualiai įspūdingi ir prie komiksinio programėlės stiliaus derantys Jolantos Rimkutės kostiumai (ryškūs Tomo Kliuko ir Josifo Baliukevičiaus gangsteriai Blekas ir Raitas, nevulgariai seksuali Inetos Stasiulytės Liza), o minimalistinė Kristinos Buklytės šviesų, dūmų ir dekoracijų scenografija –¬ stilinga“, – po premjeros rašė Vilmantas Juškėnas.
Vilniaus mažojo teatro inf.
