Permainos R.Tumino spektaklyje „Trys seserys“

Gruodžio 19 d. Vilniaus mažajame teatre rodomas atsinaujinęs legendinis Rimo Tumino spektaklis „Trys seserys“. Tai - spektaklis, kuris daugumai asocijuojasi su aukščiausio lygio režisūrine meistryste, auksine klasika,   grynuoliu, kuris vis dar auga,  pritraukia naujas žiūrovų kartas, paverčia žiūrovus nuolatiniais aktorių sekėjais, gerbėjais, adoruotojais. 

Pjesėje -  tobulai A.Čechovo sukurti moterų: Olgos, Mašos ir Irinos charakteriai.  Kiekviena iš seserų simbolizuoja tam tikrą moters paskirtį, misiją.  Vyriausioji sesuo Olga (akt.Agnė Kiškytė)  - pareigos, žmogiško pasiaukojimo simbolis, brandus savo patirtim ir atsakomybe žmogus.  Maša (akt.Valda Bičkutė) – meilės liepsnos, tragizmo įsikūnijimas.  Irina (akt. Elžbieta Latėnaitė) yra šviesa, tyrumas, nekaltumas. Jos lūpomis byra nuostabiausios mintys, spinduliuoja jaunystės įkarštis, noras pertvarkyt pasaulį. Galbūt visas jas visas suvienijus, būtų ta tobula moteris. Ta pirmapradė Ieva.

Vieną iš pagrindinių – Olgos – vaidmenų nuo lapkričio mėn. Vilniaus mažajame teatre kurs Agnė Kiškytė.  „Tai iš tiesų labai stiprios - maestro J.Vaitkaus -mokyklos aktorė:  intelektuali, jauna, subrendusi tokiems rimtiems vaidmenims kaip Olgos. Galima tik pasidžiaugti, kad likimas jai skyrė tokį vaidmenį“, -  sako Ingrida Ragelskienė. Olga -  išmintinga, tvirta,  visapusiškai išsilavinusi moteris. Jau pats likimas jai  lėmė  rūpintis visais, pamiršti savo asmeninę moterišką lemtį, vardan savo brolių ir sesių paaukoti  savo šeimyninę laimę. Kol yra Olga, tol bus visa išdraskyta, netekčių išvarginta, viltį praradusi šeima.

“Mes labai dažnai pamirštam, kad ir kasdienybėj galima rasti tokių šventų pasiaukojančių moterų.  Ir kai  toks personažas užlipa į sceną, tu pajunti tą jo sakralumą, tą ikoniškumą. Aš pati visada labiausiai išgyvenu su šia moteriška linija. Tai yra ta moteriško pasiaukojimo viršukalnė, į kurią žiūrėdamas  suvoki, kad tau nelemta taip tobulai pasiaukoti vardan artimo savo, vardan savo šeimos, vardan aplinkos, tėvynės”, - sako Ingrida Ragelskienė.

Pačiam dramaturgui “Trys seserys” - vienas iš artimiausių jo tekstų. Yra  susiformavęs klaidingas įvaizdis apie  A.Čechovą  kaip apie pasiligojusį  džiovininką. Ligonį, kuris sėdėjo ir skrebeno pjeses. Iš tiesų tai buvo auštas žavingas vyras, skubėjęs gyventi, mylėti, semti gyvenimą pilnomis rieškučiomis, turėjęs labai aštrų liežuvį, kurio daug kas privengdavo. Įdomu tai, kad  jis buvo labai artimas savo šeimai, ypač švelniajai šeimos pusei: sesėms, mamai, tetoms. Būtent ta  moteriškoji šeimos pusė ir  buvo tas Čechovo stiprybės šaltinis. Neatsitiktinai ši pjesė yra parašyta su tokia  meile ir tokiu  didžiuliu moters psichologijos, minties, kančios išmanymu.

Praėjo daugiau kaip šimtmetis, o “Trys seserys”  (parašytos 1900–1901) grįžta į viso pasaulio scenas. Neatsitiktinai.  Tai yra aukštoji literatūra. Tai – tobulai sukurti moteriški charakteriai, moteriški personažai, simbolizuojantys tam tikras moters pareigas. „Tys seserys“ Vilniaus mažajame teatre - lapkričio 14 ir gruodžio 19 dienomis  18.30 val. Bilietus platina bilietai.lt

 

Mus remia:

Balto print Libravitalis Kultūros taryba Lietuvos respublikos kultūros ministerija