Istorikai žėrė komplimentus spektaklio „Madagaskaras“ kūrėjams

Savaitgalį  Vilniaus mažajame teatre 300 – ąjį kartą buvo rodomas spektaklis „Madagaskaras“. Po jo žiūrovai buvo pakviesti į  diskusiją už apskrito stalo, kuriame dalyvavo prof. Alfredas Bumblauskas,  doc. Eligijus Raila,  dr. Aurelijus Gieda,  doc. Aurimas Švedas, režisieriai Rimas Tuminas ir Arvydas Dapšys, dramaturgas Marius Ivaškevičius, kompozitorius Faustas Latėnas. Diskusiją moderavo režisierė - Gabrielė Tuminaitė, ji ragino istorikus pasidalinti savo įžvalgomis apie “Madagaskarą”, giliau pažvelgti į tokią  istorinę asmenybę kaip  K.Pakštas.  Jubiliejaus metu teatro fojė  buvo surengta unikali K.Pakšto laiškų, fotografijų, knygų ekspozicija.

 Rimas Tuminas vakarą pradėjo simboliškai - rankose laikydamas medinę dėžutę ir raudoną rožę tarė: „Čia yra žiupsnelis  žemės iš amžinosios Kazio Pakšto poilsio vietos Čikagoje. Padėsiu ją ant stalo, kad įvyktų prasminga, dvasinga, vienijanti  diskusija apie Kazio Pakšto idėjas“.

„Šiuolaikiniai istorikai, aišku, nėra iš neatmenamų laikų, nesuprantantys meno paskirties. Meno žmogus yra laisvas pasirinkti savo kelią ir savą interpretaciją. Tačiau Kazys Pakštas buvo idėjų žmogus, ieškotojas, interpretatorius, galvotojas, projektuotojas (kas gerai atsispindi ir pjesėje, ir spektaklyje). Vis dėlto – jis turėjo daugiau kaip dešimt  esminių idėjų, o kas paskatino pasirinkti, kaip svarbiausią – Madagaskarą?“, -  teatralams kėlė  klausimą dr. Aurelijus Gieda.

Diskusijoje dalyvavęs doc. Eligijus Raila bandė prisiminti, ar yra dar meno kūrinių, kuriuose  minima tokia didinga istorinė figūra  kaip Kazys Pakštas.  Ir prisiminė 1959 m. sukurtą V.Žalakevičiaus filmą Adomas nori būti žmogumi.   „Ir štai po 45 metų  Kazys Pakštas užgimė kitoje meninėje erdvėje – scenoje.  Istorikai tikrai turi kuo pasidžiaugti – tai  istorinės erdvės išplėtimu. Žiūrėdami „Madagaskarą“ mes galime įsivaizduoti kaip galėjo atrodyti garsios Lietuvos tarpukario asmenybės, galime pamąstyti – ar jų susitikimai gyvenime galėjo įvykti. Tai – praplečia vaizduotę“.

Docentas Aurimas Švedas sakė, jog pats spektaklis gali būti istorija ir „Madagaskaras“ šiuo aspektu yra labai svarbus.  Jam patiko G.Tuminaitės mintis,  jog kurdami spektaklį kūrėjai ieško prasmės. „Jeigu kalba pradeda eiti apie prasmės paieškas, tada empirinės klaidos ar netikslumai netenka prasmės“. Istorikai prisipažino neturintys jokių  empirinių priekaištų spektaklio kūrėjams.   „Aš manau, kad spektaklio veikėjas Kazys Pokštas yra labai sėkmingas sprendimas, nes jis padeda šią sudėtingą ir rimtą asmenybę ne tik intelektualiai apčiuopti, bet ir surasti emocinį santykį su juo ir tos epochos žmonėmis. Ko istorikai galėtų norėti iš teatralų – tai skatinti mūsų istorinę vaizduotę, praplėsti istorinės vaizduotės erdvę“, - sakė docentas Aurimas Švedas. Jis pridūrė, jog  „ „Madagaskaras“ mus moko pažvelgti į tarpukario epochą kaip į atvirų galimybių laiką. Ir tuo pačiu moko apie savo laiką galvoti kaip apie atvirų galimybių laiką“.

„Mes neieškome pas jus tikro Kazio Pakšto, mes ieškom vaizdinių, kurie sukuria jūsų spektaklį apie Lietuvos Respubliką. Tai – geriausias bet kada mums matytas sintetinis vaizdinys apie Lietuvos Respubliką, todėl  didesnio komplimento jūs nesulauksite“, - sakė profesorius Alfredas Bumblauskas pjesės autoriui Mariui Ivaškevičiui. 

Baigdamas apskrito stalo  diskusiją Alfredas Bumblauskas  paakcentavo, jog tikroji istorija yra dabarties istorija. „Mes džiaugiamės, kad galim prisidėt prie paprastų dalykų – lietuviškosios tapatybės kūrimo, kurios šūkis NACIJA NE TIK VEIDU Į JŪRĄ, BET IR Į TEATRĄ“. 

Visą  diskusiją tiesiogiai transliavo Delfi TV, o jos įrašą galima pažiūrėti:  http://www.delfi.lt/video/pramogos/kultura/istoriku-ir-teatralu-akistata-skirta-300ajam-spektakliui-madagaskaras.d?id=69253800 

 Rytoj, spalio 14 dieną 17 val.  – Vilniaus mažajame teatre spaudos konferencija,  skirta būsimai ekspedicijai „Kazio Pakšto „Dausuva“ – Belizas‘15“. Keliautojai, vyks į Centrinę Ameriką – Meksiką, Gvatemalą, Belizą, kurį  1958 m. aplankęs profesorius Kazys Pakštas vertino galimybes šiame pasaulio krašte įkurti atsarginę Lietuvą – Dausuvą. Spaudos konferencijos  metu Vilniaus mažojo teatro meno vadovas Rimas Tuminas įteiks ekspedicijos dalyviams laišką Belizo generalgubernatoriui p.Colville Young .  O po spaudos konferencijos – Vilniaus mažojo teatro scenoje „Madagaskaras“.

 

 

Mus remia:

Balto print Libravitalis Kultūros taryba Lietuvos respublikos kultūros ministerija