MADAGASKARAS

Renginio datos
2017-12-13 18:30
2017-12-21 18:30
2017-12-30 18:30
2018-01-05 18:30
2018-01-24 18:30

Neįprastu humoru žaižaruojantis ir kartu graudus vieno iš žymiausių lietuvių režisieriaus Rimo Tumino “Madagaskaras”, subtiliai ragindamas atsigręžti į praeitį, užgauna kažką, labai giliai slypintį kiekviename iš mūsų. Nes, režisieriaus žodžiais tariant, į bet kokį istorinį kontekstą nuklysdamas, kartu grįžti į savo vaikystę. Negalime užčiuopti savo vientisumo apsiriboję vien gimimo data. Visi mes, anot Vilniaus mažojo teatro vadovo R. Tumino, – iš seniau.

„Madagaskaras” – dramaturgo Mariaus Ivaškevičiaus pjesė, originaliai, autoironiškai ir intelektualiai pristato Lietuvą kaip fenomeną, lietuvių požiūrį į save ir pasaulį. Pjesės sėkmės priežastis – intriguojantis siužetas, išmoningos situacijos ir meistriški dialogai, parašyti pasitelkiant autentišką pirmosios XX a. pusės kalbą. Dramai apie lietuviškas utopijas M. Ivaškevičius „atrado“ unikalią ir nelegendinę asmenybę – Kazį Pakštą. Visoje XX a. Lietuvos istorijoje turbūt nerastume kito tokio žmogaus, kuris būtų turėjęs tiek kultūrinių, geopolitinių bei visuomeninių idėjų ir tiek drąsių projektų bei užmojų. Geografas, keliautojas, geopolitikas ir visuomenės veikėjas Kazys Pakštas (1893–1960) vadintas „propagandos ministeriu be ministerio rango“, „laisvos Europos žygiuotoju“, „Ulisu“, „patriotiniu viesulu“, „tautos šaukliu“, „tautiniu apaštalu“, lygintas su J. A. Herbačiausku, S. Šalkauskiu, A. Lincolnu ir A. von Humboldtu. Nujausdamas Lietuvos likimą, jis numatė perkelti ją į kurią nors Afrikos šalį ir sukurti ten „atsarginę” tėvynę.

Pasak režisieriaus, svarbiausia teatro kūrybai yra išmonė – ne sugalvojimas, kaip daryti tą ar kitą sceną, bet išmonė. Ji leidžia teatrui gimti bet kur. Žiūrovas teatre turi jaustis kaip šventėje, mėgautis prasmių susisluoksniavimu, tačiau kartu nujausti, kad ši šventė neamžina, kad ji baigsis.”

Jei pirmojoje „Madagaskaro“ dalyje, verčiančioje publiką nuoširdžiai kvatotis, daugiausia dėmesio skiriama Kazimierui Pokštui ir jo beprotiškai idėjai „sutelkti lietuvius masinėn emigracijon“ į Afriką, tai antroji labiau priklauso Salei, kurios prototipas – jautrioji Salomėja Nėris, jos dramatiškam likimui. Antrojoje dalyje taip pat ataidi „Lituanikos“ katastrofa, karas, okupacija.  Iš pradžių režisierius galvojo antrąją dalį kurti su vyresniais teatro aktoriais – juk nemažai laiko praėjo, tačiau,  pastatęs pirmąją, suprato, kad tęsti turi tie patys jaunieji, labai jautrūs ir dėmesingi praėjusios „epochos balsui“. „Aktoriams sakiau, kad antrą dalį jie turi vaidinti lyg pasaką. Lyg „Eglę žalčių karalienę“. Žaisti gyvenimą, puikiai žinant, kad jis baigiasi, kad jis nepavyko, bet žaisti iki galo. Skubėti gyventi, kaip rašė Salomėja“, - sako R. Tuminas.

Kurdamas atmosferą kūrybiniam darbui, režisierius stengėsi sužadinti užmirštus potyrius, asociacijas, netikėčiausius vaizdinius. Juk ir jo taip pamėgta istorija apie dešrų rūkymą vieną vėlyvo rudens sekmadienį, savotiška "Madagaskaro" priešistorė, yra ne tiek alegorija, kiek visam gyvenimui įstrigusio vaikiško pojūčio "suvaizdinimas". Galbūt unikali sceninė metafora ir gimsta tada, kai neleidžiantis nurimti pojūtis "susiranda" materialų vaizdinį, kuriame gali įsikurti.

Po keleto viešų peržiūrų "Madagaskare" atsirado lopšys-laivas. Kol kas jis pasirodo tik dukart: spektaklio pradžioje, Pokšto gimimo ir vaikystės scenoje, bei pabaigoje – kai Pokštas, nustėręs Oskaro "televizijų" akivaizdoje, sunkiai virve kelia jį aukštyn kaip vėliavą. Nubrėždamas savotišką kelionės ratą, šis įvaizdis suteikia sceniniam vyksmui perspektyvą, pažymi atspirties tašką tolesnei spektaklio personažų ir kūrėjų kelionei.

Savotiškos perspektyvos, lyg lango į universalių pojūčių pasaulį, režisierius siekė bemaž kiekvienoje scenoje. Išradingai pasitelkęs įvairias kasdienybės įžvalgas ir buitines detales, R. Tuminas kartu bandė išgauti tai, ką jis pats vadina "epochos balsu". Repetuodamas "Madagaskarą", režisierius išrutuliojo savitą garso filosofiją: visa praeina, išnyksta, užsimiršta, tik garsas yra amžinas. Spektaklyje svarbūs ir "materialūs", kompozitoriui Faustui Latėnui talkinant, atrasti garsai – jūros ošimas, besiveržiantis į bažnyčią Pokštui sakant pamokslą, rėksmingas kaimiečių giedojimas, tylus varpelių skimbčiojimas, gaili "Karvelėlio" melodija, išblaškanti situacijų komizmą, – ir tylos pauzės, kuriose turėtų susitikti esamasis ir būtasis laikas. Tiesa, dabar jų ne taip daug – tik keletas užuominų į dramatiškus tautos ir žmonių likimus, kurie išsipildys antrojoje "Madagaskaro" dalyje.

Literatūra ir menas

Gręžiojama į jūrą ir Vakarus Lietuva Mažojo teatro salikėje susitraukia tai iki kelių davatkinių pamėklėlių, tai iki kumščio dydžio ananaso ar dviejų popierinių laivelių, kurių lauželis nors ir menkutis, bet įžiebia didelę patriotinio išganymo viltį.

7 meno dienos

„Madagaskaras“ juokiasi mylėdamas bei žavėdamasis ano laiko žmonėms, mokėjusiais gyventi tegul ir utopinėmis, bet labai išradingomis bei gražiomis fantazijomis. Ir tarsi valiūkiškai pokštaudamas, šis spektaklis geba parodyti lietuvius, kurių simpatingumui  bemaž neįmanoma atsispirti.

Lietuvos rytas

Vilniaus valstybinis mažasis teatras yra viena patraukliausių eksperimentinių erdvių. Režisieriaus Tumino jau seniai puoselėtą idėją papasakoti apie nelegendinio (todėl dar įdomesnio) lietuvių diplomato be portfelio, teoretiko ir keliautojo Kazio Pakšto utopiją Ivaškevičius pavertė savotišku savo kūrybos kaleidoskopu. (…) Ivaškevičiaus ir Tumino vizijas labiausiai suartina panašus požiūris į pačią Kazio Pakšto utopiją – čia autoriai ypač atsargūs ir nenuklysta nei į ironijos, nei į perdėto heroiškumo ar nostalgijos lankas.

Kultūros barai

Marius Ivaškevičius pagal savo receptą restauravo laiką, idėjas, kalbą – sutirštindamas, paryškindamas žmones, įkūnijusius tą laiką. Kad iškiltų Lietuvos tėvynės vaizdas, kur vyrams rūpi tik valstybė, o moterims – tik meilė.

Kultūros barai

Mariaus Ivaškevičiaus visatoje, kurią labai užtikrintai režisuoja Rimas Tuminas, viskas yra įmanoma ir kartu viskas šiek tiek neįmanoma.

Kurier, Austrija

Užsakykite bilietus dabar - bilietai.lt

Komentarai

Vardas: Rolandas [2017-11-10 11:37:39]
Komentaras: Spektaklios dar nemačiau, bet po 3-seserų užeisim. Gal tik dėl to komentaro ilgo apie pilietybę kaip prigimtinę teisę. Lietuviai gavę savo šalį dabartinėje jos apimtyje yra dėka kovos ir ganėtinai krauju žymėtos. Joksai vokietis su kalaviju negalvojo apie tai, kad jau čia esantys kuršiai, jotvingiai turi teisę į savo kraštą nes čia yra gimę. Taip ir su pilietybe. Ilgausko niekas nevertė priimti JAV pilietybę. O ją priimdamas jisai pasisakė garsiai, kad nutraukia bet kokius ryšius su kitų šalių priesaikas. Todėl gaunasi, kad dvigubos žmonos mes nepripažystam, o dvigubos pilietybės atveju kaip ir viskas tvarkoje, nes pirmoji žmona tokia vieniša, o antroji gerai pinigų turinti ir gražiai atrodanti? Emocinis santykis su šalimi nenutrūksta pagaliau dėl pačios pilietybės.
Vardas: Kristina [2017-10-18 19:13:59]
Komentaras: Lekšti juokai tikrai ne visada prajuokina. Bet aktoriai vaidina tikrai gerai. Gaila, kad laikas spektaklyje ejo tikrai ilgai. Viena karta gerai pamatyti, bet antra karta neiciau
Vardas: Okupacijos reliktai [2017-05-07 17:38:12]
Komentaras: Kodėl "salomėjos" tema turi būti lietuviams svarbi?Istorinės atminties atgaivinimo,totalaus lietuvių genocido kontekste "salomėjos" tema su visais nutylėjimais,"reveransais" melui yra neaktuali,panaši į smegenų plovimą.Cenzūros nebėr -kam vynioti į vatą akivaizdžius sovietinės okupacijos reliktus? Tuminams priminimas - Lietuvos istorija yra lietuvių tautos genocido aišku?
Vardas: arvydas damijonaitis [2017-05-06 23:46:39]
Komentaras: Sovietinės propagandos minai,ar esi girdėjęs apie lietuvių tautos genocido istoriją?
PRIGIMTINĖ TEISĖ TURĖTI TĖVYNĖS PILIETYBĘ.

staruoju metu pasigendu rimtų, AKTUALIŲ diskusijų apie Lietuvos pilietybę. Nejaugi nesuvokiam, kad Lietuvos pilietybės atėmimas iš krepšininko Žydrūno Ilgausko pažeidžia jo prigimtinę teisę turėti Tėvynės pilietybę, tuo pažeidžiamos jo prigimtinės žmogaus teisės.? Prigimtinę teisę turėti Tėvynės pilietybę turi lietuvių kilmės asmuo ,vokiečių kilmės asmuo, prancūzų kilmės asmuo, žydų kilmės asmuo ir t.t. Pavyzdžiui, žydai automatiškai gauna Izraelio pilietybę, kai įrodo savo žydišką kilmę ir visiškai nesvarbu, kelių valstybių pilietybę turi žydas. Žydas turi prigimtinę teisę turėti Tėvynės Izraelio pilietybę. Kodėl Lietuvos valstybė neįteisina prigimtinės lietuvio teisės turėti Tėvynės pilietybę? Kur šuo pakastas?
II.Šimtmečius trukusi okupacija, lietuvių tautos genocidas suformavo mūsų visuomenės intelektualų ne visai optimalų požiūrį į tikras vertybes, kurių tik šešėlius, pagal Platoną, matėme pro kalėjimo langus.. Pateikiu kelias vadovėlines ištraukas apie prigimtinę teisę, kuri pilietybės problemos sprendime turėtų dominuoti:
igimtinė teisė yra viena seniausių teisinių doktrinų, pripažinusi, kad kiekvienas žmogus - vertybė. Jos pagrindą sudaro įgimtos žmogaus teisės. Pripažintos tarptautinės visuomenės, įtvirtintos nacionaliniuose teisės dokumentuose, šios teisės teisinių vertybių skalėje užima aukščiausiąją vietą. Jos yra teisės normų teisėtumo matas;
igimtinės teisės - tai tiesioginės socialinės teisės, nesvarbu ar išreikštos, ar neišreikštos išorinėmis formomis. Jos išreiškia natūralų žmonių gyvenimą ir nėra jų pačių išgalvotos.
igimtinių teisių buvimo ir jų vaidmens visuomenėje pripažinimas yra didelis humanistinės minties laimėjimas. Šios idėjos prasmė yra pripažinimas, kad lygia greta su valstybėje žmonių sukuriama, t. y. pozityviąja, teise yra prigimtinė teisė, kurios šaltinis - natūrali visuomenės ir gamtos tvarka ir jai suteikiama visuotinė reikšmė;
gal teisės teoretikus yra atskiros prigimtinės teisės: tautų apsisprendimo teisė, teisė suteikti pagalbą agresijos aukai, ekvivalentinių ekonominių santykių teisė, žmogaus teisės;
etuvos valstybė privalo įteisinti prigimtinę teisę turėti Tėvynės pilietybę, ginti prigimtines žmogaus ir tautos teises, skleisti krikščionišką meilę savo tautiečiams. Kokia nauda atimti Tėvynės pilietybę? Represijų praktika, atimant Tėvynės pilietybę dėl kitos pilietybės, atstumia, sunaikina pasitikėjimą, pagarbą Tėvynei, pavojingai demoralizuoja tautą. Tautos demoralizacija yra sunkus nusikaltimas. Pavyzdžiui, kai Įzraelio ministras pirmininkas paspaudė ranką Palestinos lyderiui Arafatui, ministras neužilgo buvo nušautas. Žudikas žydas interviu BBS, argumentavo savo veiksmus noru sustabdyti žydų tautos demoralizaciją. Pamokanti istorija piktavaliams Lietuvos valstybės karjeristams, neigiantiems prigimtinę lietuvio teisę turėti Tėvynės pilietybę;
IV. Lietuvių kilmės asmens prigimtinė teisė turėti Tėvynės Lietuvos pilietybę yra aksiomą, kurios nereikia įrodinėti. Sistemų teorija teigia, kad sistemai sukurti pakanka turėti ne mažiau trijų aksiomų. Prigimtinė teisė turėti Tėvynės pilietybę yra pamatinė tautinės valstybės, kaip sistemos, aksioma.
V. Išmintis : Dievas Tėvas, Dievas Sūnus ir Šventoji Dvasia - trys Krikščionybės sistemos aksiomos. Atimk bent vieną aksiomą - Krikščionybės nelieka. Taip yra ir su prigimtine lietuvio teise turėti Tėvynės pilietybę. Atimsi šią teisę - neliks Tėvynės ir Lietuvos valstybės.

Pagarbiai Arvydas Damijonaitis
Vardas: Laura [2017-03-19 12:43:07]
Komentaras: Man šis spektaklis labai patiko! Ir aktorių vaidyba - superinė. Rekomenduoju. Aišku, reikia žiūrėt giliau į šio spektaklio turinį. Kai kurie ir nesuprato, kad čia nėra tyčiojamasi iš kitų tautų, o parodoma nuolatinė lietuvių baimė/neapykanta jaučiama kaimyninėms šalims..
Vardas: anonimas [2017-02-08 10:59:38]
Komentaras: Vardas: Santana [2014-05-03 14:24:36]
Komentaras: Spektaklis įžeidžiantis kitas tautas, labai nepatiko. aktoriai superiniai, bet siužetas baisus.

Visiškai pritariu, žemo lygio bandymai prajuokinti publiką, GĖDA!
Vardas: Jonas [2017-02-08 09:53:12]
Komentaras: Labai profesionali vaidyba, personažai sukurti labai savotiški ir gilūs. Vienas geriausių spektaklių Lietuvos istorijoje. Trys valandos prabėgo lyg akimirka. Bravo!
Vardas: Toma [2017-01-30 09:27:37]
Komentaras: aktorių vaidyba gera, bet turinys paviršutiniškas, su antro galo juokeliais, keiksmažodžiais. Salėje labai tvanku. Norėjosi greičiau sulaukti pabaigos, ypač antroje dalyje.
Vardas: Rūta [2016-04-18 21:17:01]
Komentaras: Pirkčiau bilietus į 04-19 spektaklį. Gal kažkam pasikeitė planai? Labai laukčiau skambučio 862096666. Dėkui
Vardas: Artūras [2016-03-10 09:16:20]
Komentaras: Žaviuosi aktorių vaidyba! Aukščiausia klasė! Dvi visiškai skirtingos dalys, kuriose aktoriai parodo savo talentą.
1 2 3 Pirmyn

Mus remia:

Balto print Libravitalis Kultūros taryba Lietuvos respublikos kultūros ministerija