MARIJA STIUART

Renginio datos
2018-01-31 18:30

AUKSINIO SCENOS KRYŽIAUS NOMINACIJA dramos aktorės kategorijoje (pagrindinis vaidmuo) Elžbietai Latėnaitei, už Elžbietos I vaidmenį spektaklyje „Marija Stiuart“

1800 metų pavasarį Frydrichas Šileris, virpėdamas iš jaudulio, skubėjo atiduoti savo didžiąją idėjų dramą „Marija Stiuart“ Veimaro teatro aktoriams. Dramaturgas būgštavo: „Mano Marija Stiuart nesukels švelnių jausmų. Jos likimas – pačiai jausti ir kitiems uždegti liepsningą aistrą.“ Pirmą kartą teatro scenoje suvaidinta „Marija Stiuart“ susilaukė milžiniškos sėkmės, tai buvo be galo svarbu pačiam F.Šileriui. 2016 metų pavasarį Vilniaus mažajame teatre savo „Marijos Stiuart“ versiją pristatęs režisierius Artūras Areima prasitarė: „Kartas nuo karto bežaidžiant maištavimo žaidimus pasiilgstu tikro žmogaus. Man regis, šiandienos ambicijų pasaulyje prarandame žmogiškumą, norisi vėl pažvelgti į idealų žmogų, jo paieškoti.“
 
Didžiuoju lietuviško teatro skandalistu vadinamo režisieriaus A.Areimos „Marijos Stiuart” pastatymas alsuoja skrupulinga ištikimybe F.Šilerio kūrinio tekstui. Marijos Stiuart – aktorė Indrė Patkauskaitė, pasmerkimu mirčiai prasidėjęs spektaklis perauga į makabriškas karalienės Elžbietos – aktorė Elžbieta Latėnaitė, geidulių ir ledinio proto aistrų valdomo dvaro sankirtas. A.Areimos scenos kūrinys baigiasi mirties nuosprendžio Marijai Stiuart įvykdymu bei nevaisingomis Elžbietos pastangomis nusimesti nuo savęs atsakomybę už šį kruviną nusikaltimą. 
 
XXI amžiaus gyventojas, naujųjų technologijų ir virtualių karų mūšiuose įkalintas žmogus spektaklyje „Marija Stiuart“ turėtų akimirksniu atpažinti savo herojes – nuožmių intelekto ir emocijų kovų, santykių su priešinga lytimi paradoksuose, abipusės manipuliacijos, totalinio artumo ir visiško nesugebėjimo suartėti įkalintas dabarties moteris. Nes A.Areimos Vilniaus mažajame teatre sukurtas spektaklis „Marija Stiuart“ mums byloja apie dabartį ir tik apie ją. Tebūnie dviejų karalienių lūpomis, tebūnie F.Šilerio tekstu – iš esmės spektaklis perteikia mūsų visų dabartį, tą troškią, dažnai nepakeliamą ir svaiginančią mūsų amžininkų būtį, apie kurią jau daug metų šaukia kiekvienas šio vieno talentingiausio lietuviško teatro menininko pastatymas.
 
Vyrai „Marijos Stiuart“ tragedijoje atlieka šio makabriško pasaulio dvasinių ramsčių ir pagrindinių intrigų rezgėjų vaidmenį. Unikalus, tvirtybę ir išmintį spinduliuojantis aktoriaus Edmundo Mikulskio sukurtas Džordžo Tobolto personažas rezonuoja aktorių Tomo Rinkūno, Vytauto Rumšo, Daumanto Ciunio kuriamiems valstybės vyrų, pasaulio bambų ir intrigų virtuozų herojų portretams. Moterys įsivaizduoja valdančios, vyrų už virvučių tampomame pasaulyje, taip buvo per amžius, sako spektaklio „Marija Stiuart“ kūrėjai. Moterims belieka oriai ir su stulbinančiu nuolankiu išdidumu, kaip aktorės Indrės Patkauskaitės kuriama karalienė Marija Stiuart, pakilti į paskutinį palaiminimą – nuvainikavimą mirtimi. Su ilgesiu ir švelniu liūdesiu režisierius išlydi savo Heroję į nebūtį. Bet galiausiai pasiekęs savo finalinį tikslą, atradęs tai, ko taip ilgimės ir nuolat ieškome šiuolaikiniame Lietuvos teatre – žmogiškumą, su visomis įmanomomis jo spalvomis.
 
Frydrichas Šileris (vok. Johann Christoph Friedrich von Schiller, 1759 - 1805) – vokiečių poetas, dramaturgas, filosofas, istorikas, vienas žymiausių Vokietijos klasikų, padėjusių pagrindus šiuolaikinei vokiečių literatūrai. Daugelis F. Schillerio  kūrinių įkvėpė kompozitorius sukurti operas ar baletus, o poema „Odė džiaugsmui“, kuriai muziką parašė Ludwikas von Beethovenas, tapo Europos Sąjungos himnu. 
 
<…>  “Artūras Areima pastatė jau trečią Šilerio pjesę, ir šis kryptingumas intriguoja. Galima numanyti, kad labiausiai režisierių Šilerio siužetuose (būtent siužetuose, o ne kokiose kitose dramų ypatybėse) traukia nuožmi vyro ir moters kova. Šią temą galima įžvelgti daugelyje Areimos spektaklių, svarbi ji - ko gero, net svarbiausia - ir naujajame darbe „Marija Stiuart“, pastatytame Vilniaus mažajame teatre. Abiejų karalienių - Elžbietos ir Marijos, kurias spektaklyje vaidina Elžbieta Latėnaitė ir Indrė Patkauskaitė, - santykiai su grafu Lesteriu (Tomas Rinkūnas) ir Mortimeru (Daumantas Ciunis) yra centrinė „Marijos Stiuart“ interpretacijos ašis. Režisierių visad domino vyro ir moters santykių paradoksai, abipusė manipuliacija, artumo troškimas ir negebėjimas suartėti. „Marijoje Stiuart“ Areima dar užkabina dvasinės nebrandos, netgi infantilumo aspektą ir pirmiausia jį išryškina karalienės Elžbietos paveikslu. Grafas Lesteris - šaltakraujiškas veidmainis, puikiai gebantis naudotis Elžbietos silpnybėmis. Sklaido režisierius iliuzijas ir vaizduodamas Mortimerą, pasiryžusį paaukoti gyvybę už Škotijos karalienę, bet nesugebantį susitaikyti su atstūmimu. Idealizuoja jis tik Mariją, oriai ir išdidžiai, o kartu žmogiškai priimančią jai skirtą bausmę (beje, egzekucijos scena, matyt, neatsitiktinai primena Carlo Theodoro Dreyerio „Žanos D'Ark kančią“).
Ramunė Balevičiūtė. Savojo kelio beieškant // 7 meno dienos, 2016 05 06

 
 

Užsakykite bilietus dabar - bilietai.lt

Komentarai

Vardas: idomu [2017-10-06 23:35:09]
Komentaras: ir graudu skaityti komentarus: ziurovu poreikiai mazeja tiesiogiai proporcingai premjeru lygmeniui
Tuminas pasibaisetu kas beliko is jo teatro ir jo publikos
Vardas: Darius [2017-03-26 19:57:24]
Komentaras: Scenografija, muzika, kostiumai, vaidyba super! Labai patiko, stipriai rekomenduoju!
Vardas: Radvilė [2017-03-25 22:05:42]
Komentaras: Išties nepaprastas spektaklis. Talentingi aktoriai, įspūdingi personažai. Visko nuosaikingai: ir dramų ir juokelių. Turėtų patikti kiekvienam žiūrovui. Tikrai rekomenduoju. Režisierius nepaprastai talentingas (kaip ir aktoriai).
Vardas: j [2016-11-12 12:29:50]
Komentaras: scenografija (ir soundtrackas) by far geriausia ką mačiau teatre, neklausykit tų, kurie bliauna kad dramą reikia kurti aktorių veiksmais - reikia ir to ir to. paskutinė šio spektaklio scena buvo tobula ir tai patvirtina
Keep it up
Vardas: Angelė [2016-09-26 18:07:39]
Komentaras: Ačiū už nuostabų vakarą ir puikų spektaklį.
Vardas: gaila [2016-09-24 23:50:10]
Komentaras: gaila Šilerio ir aktorių. Režisierius - prasčiokas.
Vardas: kita Žiūrovė [2016-09-24 23:42:51]
Komentaras: Vaikų darželis, o ne režisūra. Neprofesionalu. Be dvasios. Nė karto nė vienos emocijos, regis, jų ir nesiekta. Tik riksmas - arba šnabdesiai - arba teksto kaip žirnių bėrimas. Kulminacijos kurpiamos triukų pagalba, pamiršus, kad aktoriai tai turi padaryti per save. O Marijos Stiuart bausmės scena - net komiška. Kodėl Areima - režisierius?? Jis apsišaukėlis.,
Vardas: Alvyda [2016-05-10 12:50:44]
Komentaras: Įspūdingas spektaklis. Labai patiko. Rekomenduoju visiems išsilavinusiems ir intelektualiems žmonėms. Režisieriaus darbas - didingas, aktorių vaidyba - įtikinanti, Mikulskis - pribloškė profesionalumu. BRAVO visai komandai.
Vardas: Violeta [2016-05-04 11:34:42]
Komentaras: Nuostabu!!!! Ačiū režisieriui ir aktoriams!!!
Vardas: Rūta [2016-04-30 13:03:29]
Komentaras: Likau sužavėta tėnaitės talentinga vaidyba!!! Scenografija tiesiog tobula, parodanti pagarbą ir pasitikėjimą žiūrovų intelektu ir vaizduote (tiek kiek reikia, kažkas konceptualizmo link); visokiausi blizgučiai (kurių tiesiog nebuvo, ir pasirodo, kad jie visai nebūtini) netrukdė sutelkti dėmesio į charakterius. Patiko viskas: vaidyba, scenografija, režisūra! Ačiū!!!
1 2 Pirmyn

Mus remia:

Balto print Libravitalis Kultūros taryba Lietuvos respublikos kultūros ministerija