MANO TĖVAS - AGAMEMNONAS

SPEKTAKLIO PRISTATYMAS

„Teatras – tai idealus gyvenimo modelis, vienintelė meno rūšis, neturinti pretenzijų į amžinybę,“ – taip teigia teatro režisierius Konstantinas Bogomolovas. Naujausią K. Bogomolovo pastatymą „Mano tėvas – Agamemnonas“ Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre įkvėpė jauniausio graikų tragedijos klasiko Euripido (480 – 405 m. pr. Kr.) kūryba. Didysis tragikas nuolat ieškojo naujovių, visada stengėsi tradicines mitų fabulas suaktualinti tikrovės aliuzijomis, o dramos formoje nuolatos siekė įtaigaus paprastumo. Euripidas pirmasis savo tragedijose atsigręžė į žemiškąją realybę, kurios gyvas atgarsis scenoje dažnai įgaudavo ir neslepiamo kandumo.


K. Bogomolovas (g. 1975) – vienas ryškiausių šiuolaikinės Rusijos ir Europos teatro kūrėjų. Už savo unikalią kūrybą daugybę apdovanojimų pelnęs, visuose pagrindiniuose Maskvos teatruose dirbęs, šiuo metu turintis svarbių projektų Lenkijoje, Vokietijoje, Latvijoje, režisierius meta iššūkį tradicinėms literatūrinio teksto ir sustabarėjusioms teatro prigimties traktuotėms. K. Bogomolovo pastatymai išsiskiria polemika ir ne ortodoksalia realybės interpretacija, visada iššaukiančia aštrią publikos, teatro kritikų, visuomenės, politikų reakciją. Vilniaus mažajame teatre režisieriaus K. Bogomolovo premjera „Mano tėvas – Agamemnonas“ rugsėjo 13 ir 14 dienomis pradės 25-ąjį teatro sezoną.


Režisūrinės inscenizacijos pagrindu K. Bogomolovas pasirinko garsiausią Euripido tragediją – „Ifigenija Aulidėje“, tačiau spektaklyje netrūks ir kitų Graikijos tragiko dramų – „Trojietės“, „Elenos“, „Hekabės“, „Oresto“ – motyvų.
Inscenizacijos pagrindas – liūdna legenda apie tai, kaip achajai karo išvakarėse, nesulaukdami palankaus vėjo laivams plaukti, Aulidėje paaukojo deivei Artemidei savo vado Agamamenono dukterį Ifigeniją. Ši auka davė pradžią didžiajai Agamemnono šeimos tarpusavio neapykantos ir žudynių dramai, sukrėtusiai visų Agamemnono palikuonių likimus. Kaip akcentuoja Euripido kūrybos tyrinėtojai, dramoje „Ifigenija Aulidėje“ tragikas nesiima spręsti globalių lemties problemų ir sutelkia dėmesį tik į jaunosios Ifigenijos dvasines kančias mirties ir išsigelbėjimo sandūroje. Euripidui nerūpi ir nuosekli mito plėtotė, nes jis mite ieško opiausių momentų, turinčių sąšaukų su tikrove.Galima teigti, jog šie tragiko kūrybos principai labiausiai imponuoja režisieriui K. Bogomolovui.


Dar pirmųjų repeticijų metu režisierius akcentavo, kad Euripido sukurta istorija jį domina ne dėl karo ar socialinių paralelių. Palikdamas karą tik fonu scenoje vykstančiai istorijai, K. Bogomolovas koncentruojasi į tėvų ir vaikų santykių analizę ir sceninę genezę. Pasak režisieriaus, „Gyvybės dovanojimas šiame Pasaulyje pradeda naikinimo grandinę. Tėvai tampa pirmuoju blogiu ir amžino pavojaus šaltiniu. Gimdytojai, ryjantys savo vaikus – tokia istorija nulemta Ifigenijai, pamatyta jos akimis, papasakota per jos personažą, galėtų tapti prasmine spektaklio „Mano tėvas – Agamemnonas“ ašimi.“

Užsakykite bilietus dabar - bilietai.lt

Komentarai

Vardas: Baikit vaidint gilius [2015-01-22 21:28:28]
Komentaras: Spektakils - tragiskas. Daugiau nieko pasakyt negalima.
Vardas: Ieva [2014-02-05 12:57:45]
Komentaras: Geras spektaklis. Drama, dramoje. Apie tai kaip antikinio gylio tragedijos vyksta šių laikų apatijos apimtų žmonių širdyse. Apie tai, kaip abejingu, ramiu veidu išgyvenamos didžiausios gyvenimo dramos. Būtent taip gyvena nemažai dabartinės visuomenės šeimų.
Vardas: Rūta [2014-02-01 10:22:10]
Komentaras: Nuostabus simbolinis spektaklis. Jei tie, kas išėjo, objektyviai žvelgtų į savo santykius, pamatytų ir tą tyla, ir tą begalinį temų ir barnių pasikartojimą, ir nenorą vienas kitą girdėti... Nemėgstu tiesioginio gyvenimo peripetijų atvaizdavimo, tad man be galo patiko. Ačiū autoriui už sumanymą. 10 balų
Vardas: Rima [2014-01-31 22:17:24]
Komentaras: Spektaklis labai geras ir turiniu, ir forma. Tik gaila, kad dalis mūsų publikos dar labai nebrandi ir lengvabūdiškai juokiasi pačiose sakraliausiose ir labiausiai šiurpulį keliančiose scenose. Todėl mėgstantiems lengvai pramogauti siūlau vengti šio spektaklio, kad negaištų savo laiko ir netrukdytų rimtesniems žiūrovams.
Vardas: Saulė [2014-01-31 21:56:25]
Komentaras: Gino fantazijos apie sielų vaidybą ir "kičą" - provincialaus diletanto realiai įdomi, šiuolaikiška, intelektuali dramaturgija, režisūra - graikų antikinio teatro kaukų stilizacija, puiki vaidyba. Kūrinys - ne masiniam žiūrovui, o išprususiam humanitarui, turinčiam mitologijos, teatro istorijos ( (prancūzų egzistencinis teatras, oberiutai), mirties filosofijos pagrindus. Ne masiniam žiūrovui. Vilniui neįtikėtinai nuskilo su K. Bogomolovo ila, didžioji dalis publikos jo novacijoms, apskritai modernios dramaturgijos suvokimui neparengta.
Vardas: Ginas [2014-01-30 13:03:49]
Komentaras: Agamemnonas (Arūnas Sakalauskas) išties merdi ant sofos, nors beveik nejuda, neskleidžia garsų. Taip pat ir motina, kada „mama guli negyva ir dvokia“. Vaidina aktorių sielos, ir tos sielos yra geri aktoriai.
Vardas: Nijole [2014-01-10 08:50:02]
Komentaras: Kam švaistomi pinigai? Ką norėjote parodyti?
Vardas: žiūrovas [2013-11-29 09:20:53]
Komentaras: iki spektaklio galo ketvirtadalis išėjo neatlaikę eksperimento...gaila sugaišto laiko.
Vardas: Radvilė [2013-11-29 00:20:40]
Komentaras: Tyla provokuoja. Šventieji su muzikinėmis dėžutėmis - šokiruoja. Spektaklis turbūt baigėsi, bet vis laukėme tęsinio. Ačiū.

Orestas nužudė savo mamą.
Mama supyko ir pastatė Orestą į kampą.
Vardas: algis [2013-11-28 23:26:43]
Komentaras: Super! Dėkui.
1 2 3 Pirmyn

Mus remia:

Balto print Libravitalis Kultūros taryba Lietuvos respublikos kultūros ministerija